PRATIMO PAAIŠKINIMAS
Pratimą sudaro įvairūs pagrindiniai judėjimo įgūdžiai, tokie kaip šokinėjimas ir nusileidimas. Šiame pratime du žaidėjai (A ir B) perduos kamuolį vienas kitam, bandydami pataikyti trečiam žaidėjui (C) žemiau kelių. Pastarasis turi vengti kamuolio šokinėdamas ir sukdamasis. Po nusileidimo veiksmo tęsiamas greito žaidimo situacija, kai C yra įžaidėjas, o B yra puolėjas. Pratimas baigiasi po sėkmingos gynybos arba sėkmingo puolimo.

PASIRENGIMAS

  • Pratimui reikia pastatyti 4 vartus pratimo zonos kraš
  • Padėti du kūgius šalia centrinės vietos (vidurinio lauko), kad pažymėti šokinėjimo ir nusileidimo zoną.

PRATIMO ATLIKIMAS
Šis pratimas gali būti atliekamas įprastoje futbolo aikštėje. Pratimas gali būti naudojamas vietoj apšilimo siekiant įvairių tipų futbolo moymo užduočių (t. y. šokinėjimas, gynyba, puolimas, įmušimas ir kt.) arba kaip pagrindinės treniruotės dalis.

PAPILDOMA INFORMACIJA: KAIP PASIEKTI OPTIMAL JUDĖSIŲ MOKYMOSI TEORIJOS TIKSLŲ IR PRITAIKYTI APSISPRENDIMO TEORIJĄ?

  • Savaiminis judėsių mokymasis: Pratimui atlikti įtraukiama daugiakrypčiai įgūdžiai atviroje nenuspėjamoje aplinkoje, gynėjai/puolėjai turi numatyti/reaguoti priklausomai nuo greitų aplinkos pokyčių (pvz., kitų žaidėjų, kūgio spalvos pasikeitimo, kamuolio, erdvės ir laiko apribojimų).
  • Varžymasis/Smagumas: Nugalėti priešininką (iššūkis), kad būtų surinktas laimėtas taškas (linksmybė / žaidimai). Tai reiškia, kad judrumas / krypties keitimas yra treniruojamas su tam tikru spaudimu (t. y. laiko spaudimu arba taškų uždirbimu už pasirinktą sudėtingesnį šuolį).
  • Motyvacija: Pasiekiama suteikiant autonomiją ir atkartojant įvairias realias žaidimo situacijas (užduotys, įvarčiai, rezultatai, gynėjas/puolėjas), skatinantis saugų iššūkį tarp žaidėjų (pvz.: duoti tašką, kai sėkmingai apsigynus, padidins varžymosi aspektą tarp žaidėjų.)
  • Autonomija: Leiskite žaidėjams pasirinkti arba valdyti skirtingus žaidimo aspektus (pvz.: puolėjo/gynėjo vaidmenį, kokius šuolius atlikti, kada pradėti pratrimą, kokį kamuolį pasirinkti.)
  • Kompetencija: Kompetencijos jausmas sukūriamas leidžiant mokiniams žaidimo pratimo variantą (lygį, ar naudojamą inventorių). Taip pat trenerio paskatinimas teisingai atlikus pratimus paskatins žaidėjų kompetencijos jausmą.
  • Ryšys: Žaidėjo ryšio su pratimu jausmas sukuriamas tuomet, kai pratimas atitinka sporto šakos specifiką, skatinamas sąveikoje su komandos draugais ir jiems padedant arba turint galimybę pasirinkti pratimo sudėtingumo lygį.
  • Diferenciacija (amžius / sunkumas): Pratimas parengtas taip, kad nesunkiai gali būti pritaikytas įvairaus treniruotumo žaidėjams.

GALIMI ĮVAIRŪS PRATIMO ATLIKIMO BŪDAI

  • Vietoj vieno perdavimo tarp žaidėjų A iki B, galite pasirinkti, kad žaidėjai atliktų 1, 3 arba 5 perdavimus. Kiekvieną kartą žaidėjas C turi pašokti ir atsisukti veidu į perdavimą atliekantį žaidėją. Kamuolys vis tiek pasiekia žaidėją B (po 1, 3 arba 5 perdavimų), po kurio B pradės atakuoti.
  • Žaidėjas A gali nustatyti perdavimų skaičių per laiką, žaidėjui C to nežinant, o tai paskatins žaidėją C išlikti susikaupusiam ir tinkamai numatyti / reaguoti (padidėja iššūkis ir linksmybės).
  • Paverskite pratimą „Judėti optimaliai“ žaidimu. Tai reiškia, kad žaidėjas C gali gauti taškų teisingai nusileidęs (papildomas nusileidimo technikos vertinimas, kaip prevencinį tikslas – treneris stebės).
  • Žaidėjas A gali pasirinkti žaidėjo C šuolio tipą šaukdamas spalvą (pvz.: žalia = pritūpęs šuolis; raudonas = šuolis priešpriešiniu judesiu; mėlynas = šuolis į aukštį ir kt.)
  • Žaidėjas A gali stebėti ir skirti taškus (1 taškas arba 2 taškai už šuolio atlikimą) žaidėjo C šuoliams ir nusileidimams.
  • Žaidėjai gali pasikeisti vaidmenimis, kai įmušamas įvartis judėdant pagal laikrodžio rodyklę (pvz.: žaidėjas B pasikeičia į A poziciją; žaidėjas A pakeičiamas į C; žaidėjas C keičiasi į B poziciją).
  • Pridėkite spaudimą laiku: kas/kuri komanda per nustatytą laiką pelno daugiausiai įvarčių (taškų).

  • Kai tik žaidėjas B gauna kamuolį, žaidėjas pats pasirenka žaidimo kryptį (rodyklė).
  • Žaidėjas B įmuša tik vieną iš dviejų priešais esančių vartų.
  • Žaidėjas A žaidžia kamuolį žaidėjui B, kirsdamas tam tikrą sritį (2 raudoni kūgiai – vidurinis laukas – žaidėjo C pozicija).
  • Žaidėjas C lieka tarp kūgių, o žaidėjas A bando jam/jai pataikyti kamuoliu (žemiau kelių), perduodamas kamuolį žaidėjui B.
  • Žaidėjas C bando išvengti kamuolio šokdamas, sukdamasis ar nusileisdamas ant dviejų kojų.
  • Kai tik kamuolys kerta vidurinį lauką (ir žaidėjas C atlieka savo užduotį), žaidėjas B gauna perdavimą ir pradeda žaisti (1 prieš 1) prieš žaidėją C.
  • Žaidėjas B dabar atakuoja ir jam leidžiama įmušti į vieną iš dviejų vartų priešais save (žaidėjo A pradinė linija).
  • Žaidėjas C dabar gina žaidėjo B puolimo veiksmus, bandydamas neleisti priešininkui (žaidėjui B) pelnyti įvarčio.
  • Jei žaidėjas C atima kamuolį, jis gali įmušti vieną į vieną iš dviejų vartų priešais save (žaidėjos B pradinė linija).
  • Sunkesniame lygyje žaidėjas C turi didesnį tarpą tarp kūgių (plačiau vienas nuo kito).
  • Tuo tarpu žaidėjas C atliks erdvės užėmimo judesius (pvz.: šuolis į dešinę 90° posūkis – šuolis į kairę 90° posūkis – šuolis į dešinę 90° posūkis, šuolis dviem kojomis – nusileidimas dviem kojomis, šokinėjimas viena koja, šuolis viena koja -žemė, vaikščiojimas krabais, čiuožėjo šuolis-posūkis/šuolis į aukštį ir pan. > jo/jos pasirinkimas).
  • Žaidėjas A dabar turės keisti savo perdavimo kryptis (kairė-viduryss-dešinė), priklausomai nuo to, kur yra žaidėjas C.
  • Žaidėjas B gavęs perdavimą iš žaidėjo A (žaidėjo B starto linijos plotas taip pat yra didesnis).
  • Žaidėjas A į aikštę įeis kaip antrasis puolėjas kartu su žaidėju B.
  • Net jei žaidėjas A ir B žaidžia kartu, jie turi įmušti vieną iš dviejų komandos draugo vartų.